- reika
- 1 reikà sf. (4) žr. reikalas:
1. OG270, Stlm Kokiai reĩkai anas man reikalingas (man visai jo nereikia)! Dglš. Ko jūs einat, kokios reikõs! Dglš. Aš in jus su reikà atejau Rš. Ana norakiai gi nedūrė [arkliui į šoną], ė su reikà TDrIV243(Prng). Su savo reikõm atejo in mane Tvr.
2. Ml Ne tep noras, kap reikà Str. Turi boba da kur užsiglaudus valcuitų miltų, ale nelabai kada rodo, jei kokiai reĩkai kada Prng. Pinigų tik reĩkai turiu Dkšt. Teirausas vokyčiai, ka tims būs reikà, i liuobantys didliai brangiai mokėti už tokį [kauko] kiaušelį Jdr. Liekoriaus sveikims neest reika, ba jo mokslą sveikieji tur už juoką Mž375. Būkiat tada paduoti iš reikos ne tiktai korojimo dėlei, bet ir sąžinės dėlei BBPvR13,5. Daromi yra … iš reikos MT205. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. ^ Ne pinigai, bet reikà perka Prng.
3. Primivertė ir prisylijo didėji ir raudingoji reika, kurią neseniai ištyriau Vln1. Kodėlei, Viešpatie, stovi nuog tolo, slepiesi čėsu reikos? Mž523. Neslapyk nuog manęs veidą tavo, reikoje lenk ausis tavo manęsp BBPs102,3. Viešpats teišklauso tave reikoje BBPs20,1. Kokioje didžioje reikoje ir priegadoje tie biedni berneliai inklimpę yra Mž97.
◊ ant sàvo reikõs euf. (nueiti) tuštintis, šlapintis: In sàvo reikõs do nueina Dglš.be reikõs nereikalingai, nepagrįstai: Apišmeižė mane be reikõs Prng. Be reikõs širdijatės (pykstatės) LKKVII23. Be reikos stato ir iššaukia MTP25. Be nė kokios reikõs išvažiavo Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.